- viaukšnoti
- viaukšnóti, -ója, -ójo 1. intr. DŽ, NdŽ, OGLI259, FrnW, Ms, Slnt, Kl, Gršl iš lėto, retsykiais viauksėti: Šuniukas viaukšnó[ja], t. y. lodinė[ja] J. Po pirma viaukšnójo i viaukšnójo, o pasku ka pradėjo loti, bėgioti NmŽ. Visą vakarą šunaitis viaukšnó[ja] i viaukšnó[ja] KlvrŽ. Šunelis viaukšnó[ja]: gal ką jaučia ateinant, gal ko prašo Jrb. Svetimas žmogus yr, girda, ka rokuojamos, i viaukšnó[ja] Lnk. Dzidorius tuomet parvežė jį (šunytį), vos tik pradėjusį viaukšnoti K.Saj. 2. tr. plepėti, taukšti: Ko čia viaukšnóji niekus!? KlvrŽ. \ viaukšnoti; suviaukšnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.